PATARIMAI, KAIP IŠVENGTI NEIGIAMŲ PASEKMIŲ

(Rekomendacijos vaikams ir jų tėveliams)

     Vaikų, naudojančių kompiuterius, skaičius didėja. Vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterio mažėja vaikų fizinis aktyvumas. Šios vaikams ir jų tėveliams skirtos rekomendacijos parengtos siekiant atkreipti dėmesį į galimą neigiamą darbo su kompiuteriu poveikį vaikų sveikatai. Rekomendacijose pateikiami patarimai, kaip saugiai dirbti su kompiuteriu, kaip teisingai pritaikyti darbo vietą ir kt., gali padėti išsaugoti sveikatą ir sumažinti neigiamą darbo su kompiuteriu poveikį sveikatai.

     Šiandien kompiuteris jau yra neatskiriamas mūsų aplinkos elementas ir jos dalis. Net pasaulio pažinimo kelyje jaunas žmogus jau dabar yra lydimas informacinių technologijų: kompiuteriniai žaidimai keičia kaladėles, grafikos programos – pieštukus, internetas – knygas.

    Vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterio mažėja vaikų fizinis aktyvumas. Dėl darbo kompiuteriu vaikams nepritaikytoje darbo vietoje formuojasi netinkama laikysena, gali atsirasti rankų, kaklo, pečių ar nugaros fiziologinė įtampa, kuri vėliau sukelia skausmus, stuburo iškrypimus. Kompiuterių naudojimo plitimas siejamas ne tik su kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais, regėjimo problemomis, bet ir su pažintine bei socialine rizika. Ilgalaikis jaunimo „buvimas“ internete, bendravimas virtualioje aplinkoje tarytum atriboja nuo tikrovės, socialiai izoliuoja ir daugelio psichologų laikomas gan pavojingu reiškiniu.

     Šios vaikams ir jų tėveliams skirtos rekomendacijos parengtos siekiant atkreipti dėmesį į galimą neigiamą darbo su kompiuteriu poveikį vaikų sveikatai. Rekomendacijose pateikiami patarimai, kaip saugiai dirbti su kompiuteriu, kaip teisingai pritaikyti darbo vietą ir kt., gali padėti išsaugoti sveikatą ir sumažinti neigiamą darbo su kompiuteriu poveikį sveikatai.

Pernelyg ilgo sėdėjimo prie kompiuterio galimos pasekmės:

*  judėjimo stoka

*  nutukimas

*  laikysenos sutrikimai

*  stuburo iškrypimai

*  nuovargis

*  galvos skausmai

*  padidėjęs dirglumas

*  regėjimo problemos (dažnesnė trumparegystė)

*  akių nuovargis, sausumas ar peršėjimas

*  riešų sąnarių jautrumas

*  sprando, pečių juostos, nugaros, juosmens srities skausmai

*  priklausomybė nuo kompiuterio

Patarimai, kaip išvengti neigiamo kompiuterio poveikio

     Praktiškai visų anksčiau paminėtų sveikatos problemų, susijusių su kompiuterių naudojimu, galima išvengti laikantis pagrindinių ergonomikos principų. Ergonomika, kalbant paprastai, yra mokslas apie darbo vietos pritaikymą vartotojui. Žinoma, nieko nedarant vartotojas pats gali prisitaikyti prie nepatogios jam įrangos, kūno padėties ir kitų kenksmingų jo darbo aplinkos veiksnių, tačiau tai gresia rimtomis sveikatos problemomis, todėl geriau yra jų išvengti, o ne jas gydyti. Daug sveikatos sutrikimų, susijusių su kompiuteriais, kyla ne dėl kompiuterio „kenksmingumo“, o dėl pagrindinių darbo kompiuteriu taisyklių nežinojimo ir neteisingo darbo vietos įrengimo. Norint išvengti sveikatos sutrikimų būtina: teisingai organizuoti darbą kompiuteriu, nuolatos stebėti savo laikyseną, taip pat reguliariai daryti pertraukėles ir fizinius pratimus. Vaikui dirbant kompiuteriu svarbi tėvų kontrolė, reikia atidžiai sekti, kokius žaidimus vaikas žaidžia, kokias interneto svetaines lanko. Svarbu laiku atkreipti dėmesį į netinkamą vaikų darbą kompiuteriu, nes tai gali užkirsti kelią įvairiems sveikatos sutrikimams. Toliau yra pateiktos priemonės, kurių gali imtis kiekvienas iš mūsų, kad sumažintų arba net visiškai eliminuotų galimybę atsirasti sveikatos sutrikimams, susijusiems su naudojimusi kompiuteriu.

 

Regėjimo sutrikimų profilaktika

     Daugelis vartotojų, kurie naudojasi kompiuteriu ilgą laiką, skundžiasi akių nuovargiu, ašarojimu, perštėjimu, pablogėjusiu regėjimu. Laimei, visų šitų problemų galima išvengti laikantis tam tikrų taisyklių. Pagrindinės priemonės, mažinančios kompiuterio įtaką regėjimo funkcijai bei regos analizatoriaus nuovargį, yra šios. Užtikrinti optimalius natūralaus ir dirbtinio (bendrojo ir vietinio) apšvietimo parametrus. Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas, atitinkančias vaikų poreikius, reikia eliminuoti pašalinių atspindžių atsiradimo galimybę. Dėl to gali tekti pakeisti atskirų darbo vietos elementų išdėstymą. Norėdami sumažinti atspindžius, pakreipkite monitorių truputį žemyn, kad virš monitoriaus esančio šviesos šaltinio šviesa neatsispindėtų ekrane. Parinkite monitoriui tinkamą vietą lango atžvilgiu. Pastačius monitorių tiesiai priešais langą, saulės šviesa atsispindės monitoriaus ekrane arba akins vartotoją. Naudokite žaliuzes ar užuolaidas, kad kontroliuotumėte saulės šviesos ryškumą patalpoje. Atliekant tam tikrus darbus, pavyzdžiui, skaitant knygą ar rašant prie kompiuterio stalo, patariama šiek tiek sumažinti bendrą patalpos apšvietimą ir naudoti stipresnį vietinio apšvietimo šaltinį, pavyzdžiui, stalinę lempą. Dirbti galima tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais. Jeigu mirga ekranas, įsitikinkite, ar parinkti optimalūs monitoriaus vaizdo nustatymai. Jeigu negalite to padaryti savarankiškai, paprašykite padėti apie tai nusimanančio asmens. Jeigu ekrane esantys simboliai yra per maži ir neįskaitomi, padidinkite juos, kad išvengtumėte regėjimo įtampos.

     Nepamirškite, kad ant monitorių ekranų kaupiasi dulkės, todėl jas reikia nuolat valyti drėgna šluoste. Taip pat dulkes reikia nuvalyti ir nuo viso kompiuterio stalo paviršiaus. Labai svarbu riboti prie kompiuterio praleidžiamą laiką. Nerekomenduojama vaikui be pertraukos prie kompiuterio praleisti ilgiau nei valandą. Praleidus prie kompiuterio 45 minutes reikia daryti 10–15 minučių pertrauką. Naudotis kompiuteriu nepilnamečiui per dieną galima ne daugiau kaip 2–3 valandas.  Kompiuteriais besinaudojantys asmenys sąmoningai turi stengtis dažniau mirksėti – taip mažinami džiūvimo reiškiniai akies junginėje bei kiti su tuo susiję nemalonūs pojūčiai akyse. Akių nuovargiui pašalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai pertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Jie gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant. Pertraukų metu taip pat patariama pasišalinti nuo kompiuterio ir nors trumpam užsiimti visiškai kita veikla, kuri nevargina akių. Kompiuteriais besinaudojantys asmenys turi reguliariai tikrintis regėjimą ir, reikalui esant, jį tinkamai koreguoti. Akinių ar kontaktinių lęšių nešiojimas tokiais atvejais gali dar labiau pasunkinti situaciją. Visais atvejais, kai iškyla problemų su regėjimu, reikia kreiptis į gydytoją.


Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimų profilaktika

     Žmogaus, o ypač vaiko, kurio organizmas dar tik vystosi ir formuojasi, kaulų ir raumenų sistema nėra pritaikyta ilgai trunkančiam darbui sėdimoje padėtyje. Šią situaciją dar labiau pablogina netinkamai įrengta darbo vieta, nepatogi kėdė, nepritaikytas darbo stalo aukštis , statinė darbo poza.

Pagrindiniai profilaktikos principai:

*  ergonomiškas darbo vietos įrengimas

*  darbinių užduočių įvairovė

*  galimybė laisvai keisti pozą

*  trumpos pertraukėlės

     Svarbu sukurti labiau pritaikytus vaikams baldus. Ergonomikos principai, kurie taikomi suaugusiųjų darbo vietose, taip pat turėtų būti naudojami įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas klasėse ar namuose, kad sumažėtų rizika vaikams.

     Tėvams patariama stebėti, kaip vaikai naudojasi kompiuteriais namuose, įsitikinti, kad sėdi taisyklingai, netinkamą laikyseną pataisyti, nes patys vaikai nekreipia į ją dėmesio. Vaikai nejaučia, kada pervargsta ir kada reikia daryti pertraukas, todėl tėvai turėtų aktyviau domėtis vaikų laisvalaikiu.

     Rekomenduojama prie kompiuterio sėdėti kėdėje su atrama rankoms. Kėdė turėtų turėti juosmeninį išlinkimą. Stalo aukštis turi būti toks, kad dirbant rankos nebūtų pakeltos aukštyn arba pernelyg nuleistos žemyn. Kėdės aukštis turi būti parinktas toks, kad sėdint kojos būtų atremtos į grindis. Atminkite, kad baldus būtina pritaikyti pagal vaiko ūgį. Besirūpinantiems šeimos narių sveikata ir taupantiems galima naudoti kartu su vaikais „augančius“ baldus. Reguliuojamo aukščio baldai pritaikomi vaikui kiekvienu individualiu atveju ir gali būti didinami vaikui augant.

 

Nugaros, kaklo ir pečių problemų profilaktika

    Nugaros, kaklo ar pečių skausmą gali išprovokuoti netinkamas darbui reikalingų priemonių, tai yra kompiuterio monitoriaus, pelės, klaviatūros, išdėstymas. Tuomet Jūsų raumenys nuolat dirba, jie yra įsitempę, kad išlaikytų kaklą ar pečius tinkamoje padėtyje. Naudojimasis telefonu tuo pačiu metu, kai dirbate kompiuteriu, gali dar labiau pabloginti situaciją ir prisidėti prie to, kad pasireikš nugaros, kaklo ar pečių skausmai. Kėdė, kuri neturi atramos apatinei nugaros daliai, gali sukelti juosmeninės nugaros dalies skausmą, kadangi raumenys turi būti nuolat įtempti, kad išlaikytų kūną normalioje pozicijoje, dėl to jie pavargsta ir mes pradedame jausti skausmą. Netinkama kėdė formuoja ir netaisyklingą laikyseną, vaikas gali pradėti kūprintis, tuo pačiu padidėja stuburo apkrova.

Kūno padėtis prie kompiuterio

   Jeigu kūno padėtis ilgą laiką nekinta, žmogus jaučiasi pavargęs ir nedarbingas. Norint sumažinti fizinio diskomforto ir traumos tikimybę, labai svarbu teisingai sėdėti.

Patogi darbo poza, kai:

-      pečiai atpalaiduoti

-      alkūnės arti kūno ir arti klaviatūros

-      riešas tiesus

-      pakankamai erdvės kojoms

-      subalansuota, tiesi galvos padėtis

-      stuburas atremtas į kėdės atlošą

-      pėda tvirtai atremta į grindis

-      šlaunys šiek tiek žemiau kelių

-      stalo aukštis pritaikytas taip, kad alkūnės būtų ties klaviatūra

-      pelė kuo arčiau klaviatūros

     Sėdėkite atsipalaidavę. Atsiminkite, kad reikia keisti kūno pozą. Ilgą laiką būnant vienoje pozoje kūnas sustingsta ir įsitempia. Atsilošdami kėdėje ar pasiremdami į stalą Jūs galite efektyviai keisti darbo pozą. Atsiminkite, kad visos pozos yra priimtinos. Nėra vienintelės tinkamiausios pozos prie kompiuterio. Pozas keiskite taip dažnai, kaip tai Jums patinka. Padėties keitimas pagerina kraujo ir medžiagų apykaitą ir apsaugo nuo ilgalaikio vienos kūno vietos apkrovimo.

 

Darbo ir poilsio režimas

     Ikimokyklinio amžiaus vaikams per dieną prie kompiuterio galima praleisti ne daugiau kaip 15–30 minučių. Laikas, praleistas prie ekrano gali būti skaidomas į 5 ar 10 minučių dalis per dieną. Ikimokyklinuko organizme vyksta labai intensyvūs pokyčiai: toliau formuojasi kaulų sistema, plaštakos vis dar vystosi, todėl galima pastebėti, kad padirbėjus su klaviatūra rankutės labai greitai pavargsta. Akių akomodacijai (gebėjimui prisitaikyti) tenka ypač didelis krūvis (žvilgsnis šokinėja nuo klaviatūros prie ekrano ir atvirkščiai). Tai gali pakenkti akių raumenų vystymuisi.

     9–12 metų vaikams per dieną patartina prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 45 minutes, darant 15 minučių pertrauką. Vyresniems – iki 2 valandų, kas 30 minučių darant pertraukas, kurių metu būtina pakeisti kūno padėtį – pasivaikščioti, atlikti akių mankštos pratimus arba nors pažiūrėti į toliau esančius daiktus.

     Dirbant namuose kompiuteriu darbą reikia baigti ne vėliau kaip likus valandai iki miego ir gerai išvėdinti patalpą. Pertraukų metu rekomenduojama atlikti fizinius pratimus bei pratimus akims. Tėvai turi griežtai nustatyti laiką, kiek vaikas gali be pertraukos naudotis kompiuteriu. Kas valandą daromos 15 minučių pertraukos gali sumažinti akių dirglumą bei akomodacijos pokyčius, atsirandančius dėl darbo kompiuteriu sėdint priešais monitorių.


Priklausomybė nuo kompiuterio

     Jei valandų valandas praleidžiate prie kompiuterio to nejausdami, o nesant prie jo apima diskomfortas, vertėtų susimąstyti, ar tai nėra pirmieji priklausomybės nuo kompiuterio ženklai. Priklausomybė nuo kompiuterio gali tapti klastinga liga, kai įsitraukimas į virtualų pasaulį tampa neatskiriama gyvenimo dalimi.

Dažniausios priklausomybės priežastys:

-      Kaip būdas pabėgti nuo kasdienybės, problemų, galimybė įsitraukti į malonesnę būseną.

-      Kada sunkiai sekasi save realizuoti esamoje aplinkoje, atsiranda noras save išbandyti, siekti gero rezultato kitoje srityje.

-      Negalėjimas, nemokėjimas atsipalaiduoti realiame gyvenime.

-      Daliai nuo interneto priklausomų asmenų tiesiog trūksta bendravimo.

-      Dalis internautų nori išsakyti pasauliui tai, ko niekas nenori klausyti realiame gyvenime.

-      Kaip išvengti priklausomybės?

-      Kontroliuokite save pats – tai Jūsų gyvenimas.

-      Domėkitės įvairia naudinga veikla ir joje dalyvaukite.

-      Pasiimkite iš interneto tai, kas iš tiesų naudinga, neleiskite jam užvaldyti visos Jūsų kasdienybės.

-      Prisiminkite, kad realūs bendravimo įgūdžiai daug vertingesni.